Daugiau nei du dešimtmečius skaičiuojanti rankų darbo batų gamykla „Mas Laus“ šiandien laikoma viena iš nedaugelio tokio tipo įmonių Baltijos šalyse. O jos pradžia, pasirodo, buvo visai neplanuota.
Dabartinio įmonės vadovo Beno Maslausko tėtis buvo archeologas, didžiąją laiko dalį leidęs kasinėjimuose. Žiemomis, kai darbai sustodavo, jis ieškojo papildomos veiklos ir trumpam įsidarbino batų taisykloje Kėdainiuose.
„Jam ten daug kas nepatiko – nei kvapas, nei pats darbas. Bet kažkas vis tiek užsikabino“, – prisimena Benas.
Nors pirmoji patirtis nebuvo maloni, būtent ji tapo pradžia. Kūrybiškas charakteris ir pomėgis piešti paskatino vyrą sugrįžti prie batsiuvystės, tik jau su visai kitu požiūriu.
„Jis suprato, kad tai gali būti ne tik amatas, bet ir kūryba. Kad per batus galima išreikšti save“, – prisimena Benas.
Rizika, kuri virto verslu
Pirmieji žingsniai nebuvo lengvi. Nors „Mas Laus“ vardas pradėtas naudoti dar 1996 metais, reali gamyba įsibėgėjo apie 2000-uosius.
Didžiausias iššūkis tuomet buvo nežinomybė ir finansinė rizika. „Tėtis buvo investavęs beveik visus šeimos pinigus į pirmuosius batų modelius. Parsivežė juos namo ir, kaip pats vėliau sakė, nelabai žinojo, ką su jais daryti“, – pasakoja Benas.
Batų modeliavimas reikalauja ypatingo tikslumo – net menkiausia paklaida gali sugadinti visą gaminį. Tačiau per laiką meistriškumas augo, o kartu daugėjo ir klientų.
2004–2014 metai tapo tikru pakilimo laikotarpiu. Individualiai siuvami batai buvo vertinami, o užsakymų netrūko – nuo ortopedinių iki prabangių, skirtų išskirtiniams klientams.
Nauja karta, nauji sprendimai
2016 m. prie verslo prisijungė Benas. Iš pradžių – iš būtinybės.
„Tėčio sveikata pradėjo prastėti, reikėjo padėti. Iš pradžių nuvežti, nupirkti, o paskui po truputį įsitraukiau visiškai“, – prisimena pašnekovas.
Kad geriau suprastų procesus, jis pats išmoko siūti batus. Tačiau netrukus tapo aišku, kad vien amato nepakaks, reikia galvoti apie ateitį. „Mačiau, kad kryptis yra prekių ženklo plėtra ir e. prekyba. Reikėjo ieškoti būdų, kaip augti“, – pasakoja Benas.
Neilgai trukus buvo atidarytos parduotuvės Vilniuje ir Klaipėdoje, stiprinta prekyba internetu, ieškota galimybių užsienyje. Vienas didžiausių pasiekimų tuomet tapo patekimas į „Zalando“. „Kiek žinau, tuo metu ten nebuvo jokių kitų Baltijos šalių batų gamintojų“, – sako „Mas Laus“ vadovas.
Visgi šis etapas po poros metų sulėtėjo. Augant savikainai, tapo sunku konkuruoti kainomis. „Tapome per brangūs. Galiausiai teko pasitraukti ne tik iš „Zalando“, bet ir iš kitų užsienio platformų“, – komentuoja pašnekovas.
Nuotraukos šaltinis: „Mas Laus”
Rinkos realybė
Ilgainiui situaciją dar labiau pakeitė vartotojų įpročiai.
„Nors daug kalbama apie tvarumą, realybėje žmonės dažniau renkasi pigesnius, greitosios mados gaminius. Rankų darbo batai tapo nišiniu produktu, skirtu siauresniam klientų ratui. Tačiau labai džiaugiuosi, kad tokių klientų tikrai turime“, – sako Benas.
Pastaraisiais metais dar didesniu iššūkiu tapo žaliavų kainos.
„Per trumpą laiką jos išaugo 10–30%. Ypač padai – jie gaminami iš gumos, o jos tiekimas stipriai sutriko. Pristatymo terminai pailgėjo, o kainų augimo perkelti klientams negalime. Mūsų auditorija nėra pasiruošusi mokėti daugiau“, – iššūkius, su kuriais tenka susidurti, vardija Benas.
Laimei, situaciją sušvelnino laiku priimtas sprendimas skolintis.
„Pasiskolinome apie 20 tūkst. eurų iš „Finbee Verslui“ ir spėjome apsirūpinti dalimi medžiagų dar prieš prasidedant šiųmečiam medžiagų brangimui, susijusiam su karu Artimuosiuose Rytuose“, – komentuoja Benas.
Jis papildo, kad bankai skolinti atsisakė, bet alternatyvus finansuotojas, įvertinęs verslo situaciją ir planus, sutiko bendradarbiauti. Paskolintas lėšas verslininkas nukreipė į gamybos procesų efektyvinimą, naujų kolekcijų ruošimą ir medžiagas jų gamybai.
Išlikti ir judėti toliau
Nepaisant iššūkių, „Mas Laus“ vadovas nepraranda pozityvumo, o jo valdomas verslas išlieka vienas iš nedaugelio tokio tipo visame Baltijos regione.
Šiandien įmonėje dirba 13 žmonių, siūloma apie 100 batų modelių, naudojama dešimtys skirtingų medžiagų. Pajamos išlieka stabilios, nors pelningumas – nedidelis.
„Didžiausias tikslas dabar – nesustoti ir kuo užtikrinčiau judėti pirmyn. Labai noriu tikėti, kad žmonių, vertinančių kokybę ir ilgaamžiškumą, daugės“, – viliasi verslininkas.
