Pernai lietuvių poreikis skolintis kasdieniam vartojimui, namų remontui ir automobiliui įsigyti augo, bet kartu didėjo ir gyventojų noras investuoti savo santaupas ir iš to užsidirbti. Tokias tendencijas atskleidžia tarpusavio skolinimo platformos „Finbee“ duomenys. Pernai per platformą išduotų vartojimo paskolų suma buvo bene 40 proc. didesnė nei 2022 metais ir pasiekė 24,6 mln. eurų, o išduotų paskolų kiekis išaugo beveik dvigubai.
Ieško būdų, kaip sutaupyti
Daugiausiai gyventojai pernai skolinosi refinansuoti turimas paskolas, vartojimui, namų remontui ir automobiliui. Palyginti su 2022 m. duomenimis, labiausiai smuko skolinimasis atostogoms.
Vidutinė paskola namų remontui pernai siekė 4,5 tūkst. eurų (2022 m. buvo 4 tūkst.), automobiliui – 4,4 tūkst. eurų (2022 m. – 3,9 tūkst.), atostogoms – 2,1 tūkst. eurų (2022 m. buvo 2,3 tūkst.).
„Kaip rodo išaugusios vidutinės paskolų sumos namų remontui bei automobiliui įsigyti, tikėtina, jog padidėjus kainoms, ką jutome pernai, žmonės turėjo skolintis didesnes sumas. Kita vertus, stabiliai augantis vidutinis darbo užmokestis leido ne tik lengviau aptarnauti turimas paskolas, tačiau ir daugiau pasiskolinti savo naujiems poreikiams. Na, o paskolų augimą vienetais daugiausiai lėmė mūsų naujas pristatytas produktas, skirtas finansuoti prekių krepšelius internetinėse parduotuvėse”, – sako tarpusavio skolinimo platformos „Finbee“ vadovas Darius Noreika.
Jis prideda, kad ir toliau išliekantis refinansavimui skirtų paskolų augimas rodo, kad žmonės aktyviai domisi, kaip palengvinti finansinę naštą sumažinant paskolos įmoką. Kita vertus, tai signalizuoja, kad brangių, anksčiau galbūt neapgalvotai įvairiose finansų įstaigose paimtų paskolų mastai nemažėja.
Sumažėjusį paskolų poreikį atostogoms D. Noreika aiškina tuo, kad užpernai buvo stebimas itin išaugęs skolinimasis kelionėms, todėl šiemet jis natūraliai augo mažiau: „Prisiminkime, kad 2022 m. po daugiau nei dvejų metų stabtelėjimo ir pandemijos apribojimų, gyventojai itin aktyviai pasinėrė į keliones, o pernai jau tokios paklausos nebuvo. Tiksliau, lietuviai, ko gero, ir toliau keliavo, bet labiau tą darė už sukauptas, ne skolintas lėšas.“
Žvelgiant į besiskolinančiųjų amžių, pernai aktyviausiai skolinosi 26-45 metų gyventojai. Mažiausias augimas fiksuotas tarp 18-25 metų žmonių.
Daugiau investavo
2023-iaisiais augo ir gyventojų investicijos. Tarpusavio skolinimo platformos duomenimis, bendra investuota suma padidėjo bene 60 proc. ir investicijų portfelis viršijo 25,4 mln. eurų. Vidutinė vieno investuotojo investuota suma per 2023 m. išaugo nuo 2,6 tūkst. eurų iki 3,5 tūkst. eurų. Privačių investuotojų, investuojančių į vartojimo paskolas, padaugėjo 19 proc. – nuo 6,2 iki 7,4 tūkst.
Daugiausiai suinvestavo 36-45 metų žmonės, kurių bendra investuota suma augo daugiau nei 60 proc., 46-55 metų – 63 proc., o 26-35 metų – 67 proc.
Pernai investuotojams „Finbee“ išmokėjo 3,2 mln. eurų palūkanų, kurias dauguma ne tik reinvestavo, bet ir pervedė bene 2 kartus daugiau lėšų investicijoms papildomai.
„Stebime, kad vis aktyviau investuoja jauni žmonės, kas rodo, jog lietuviai tampa finansiškai raštingesni, aktyviai rūpinasi savo finansine padėtimi ateityje ne tik taupydami lėšas banko sąskaitose, bet vis drąsiau investuodami“, – komentuoja D. Noreika.
