Kiekvienam

Įsivertinkite savo galimybes: Kada verta skolintis?

2020 02 18

 

Bloga skola iš gyvenimo išsemia visą džiaugsmą.

Atidžiau pažiūrėjus, blogą skolą pakankamai lengva atpažinti: jeigu paskola buvo išleista ant vertės nenešančių pirkinių, jeigu skolos neišsimokate, jeigu jos likutis auga, o jūsų biudžetas įspaustas į nepadoriai aptemptas kelnes – jūsų paskola yra bloga paskola.

Tačiau beveik kiekvienas tam tikrame savo gyvenimo etape norės pasiskolinti. CreditInfo Lietuva duomenimis, bendra Lietuvos namų ūkių skola 2018 m. peržengė 20 mlrd. EUR slenkstį ir šiuo metu yra prilyginama 37,5% Lietuvos BVP. Daugiau nei penktadalį tos sumos sudaro vartojimo paskolos. Dalis skolinasi impulsyviai – vos pajutę trumpalaikę pinigų leidimo ekstazę. Dalis – iš nevilties, nes šeimos finansai nepalieka kito pasirinkimo.

Tačiau ne visada skolos reikėtų bijoti. Yra atvejų, kai (su apgalvotu tikslu ir apmąstytų paskolos grąžinimo planu) skolintis verta.

Sveikatos išlaidoms

Net ir džiaugsmingiausi užsiėmimai praranda savo „blizgesį“, jei sveikata neleidžia jais džiaugtis. Pinigai ateina ir išeina. O gydymo nevalia atidėlioti, net jei šiuo metu šeimos finansai siūlo palaukti. Galbūt skolintis ir nėra pats maloniausias sprendimas, tačiau grąžinti skolą visada spėsite, o neįvertinę sveikatos vertės – žalos neišsimokėsite.

Optimaliausias sprendimas – iš anksto atsidėti pinigų nenumatytoms sveikatos išlaidoms. Bet jeigu jau per vėlu, vartojimo paskola nėra pats blogiausias pasirinkimas.

Tačiau jeigu mąstote sveikatos išlaidas padengti pasinaudodami savo kreditinės kortelės limitu…

Visiems pirkiniams, kuriem skolinatės iš kreditinės kortelės

Daugelis mano, jog kredito korteles išduodančios bendrovės uždirba iš klientų aptarnavimo ir tarpininkavimo mokesčių. Tačiau nors šios įplaukos ir yra didelės, kiekvienas, kuris praleido bent mėnesį ar du įsiskolinęs savo kredito kortele, bent intuityviai tikrai žino, iš ko šios bendrovės uždirba daugiausiai pelno.

Skolintis kredito kortele yra paprasta. Nereikia pildyti jokių papildomų dokumentų, ar atsakinėti į „smalsius“ klausimus. Tačiau už šiuos privalumus negrąžinę pasiskolintos sumos sumokėsite aukštomis palūkanomis. Kai vidutine metinė palūkanų norma svyruoja nuo 15% iki 21%, nesunku suprasti, kodėl kredito kortelių įmonėms šis verslas yra toks pelningas.

Jeigu sugedo automobilis, arba reikia skubiai persikraustyti, ir žinote, jog šių išlaidų neišsimokėsite iki kreditinės kortelės palūkanų nuskaitymo dienos – galbūt verta išsiimti nedidelę vartojimo paskolą be sudėtinių palūkanų?

uzrasas ant sienos

 

Kokybiškiems pirkiniams, be kompromiso

Apdairūs pirkėjai žino, jog sumokėti daugiau už kokybišką buitinę techniką, baldus ar elektronikos prietaisus – verta, jeigu šie pirkiniai atsiperka savo ilgalaike nauda. Tačiau ne kiekvienas finansiškai išprusęs pirkėjas atsižvelgia ir į žmogiškąjį elementą.

Ekonomiškai galime pažiūrėti į praktiškas prekes, kurios neturi emocinės vertės – pavyzdžiui šaldytuvus ar skalbykles. Tačiau net jeigu ir pats Europos centrinis bankas atliktų išlaidų ir naudos analizę bei teigtų, jog ekonomiškiausi pirkiniai yra periodiškai nerašantys tušinukai be prekės ženklo, ilgaamžiai „Žiguliai“, ar reklaminiai ofiso kalendoriai – šie daiktai netaptų geidžiami.

Kartais perkant net ir kokybiškus bei ilgaamžius daiktus vertėtų pasvarstyti, ar tik jie greitu metu netaps nepageidaujami, dulkes renkantys artefaktai?

Kai skola kuria pridėtinę vertę 

Skolos bijoti nereikėtų, jeigu išleidžiami pinigai padidina jau Jūsų turimo turto vertę. Investicijos į gyvenamojo būsto remontą ar renovaciją pakliūna į šią kategoriją.

Kai skola sutaupo jums pinigų.

Tikras paradoksas. Kaip skola gali padėti sutaupyti?

Visų pirma, jeigu didelio pirkinio kaina (pridėjus paskolos palūkanas) yra mažesnė nei mažų kasdieninių išlaidų suma.

Tarkime, jog važiuosite į darbą traukiniu. Taip, terminuotas bilietas yra brangus, tačiau jis kainuoja kur kas mažiau, nei kasdien perkamų bilietų suma. Panašiai galima mąstyti ir apie kavinėje perkama rytinę kavą. Taip, kavos aparatas kainuoja nemažai, tačiau jeigu rytinę kavą virtumėtes namuose – kavos aparatas atsipirktų gan greitai.

O jeigu ant savo pečių jau esate užsikrovę blogos skolos naštą – ją galima refinansuoti. Gerų pasiūlymų verta paieškoti. Sutaupysite, jeigu atsisakysite gyventi su aukštų palūkanų paskolomis ir nepatogiomis mėnesinėmis įmokomis.

uzrasas ant sienos

 

Investicijoms į ateitį

„Gyvenimas yra sunkus, dėl to nei vienas neišgyvena.“ Absurdiška roko grupės Queens of the Stone Age išmintis taikliai pataiko į skolinimosi filosofją ir didžiausią norinčiųjų pasiskolinti baimę. Daugelis vengia bet kokios paskolos nes mano, jog jie pasirašo savo šeimos finansų mirties nuosprendį.

Tačiau daugelis pamirštą, jog gyvenimas yra ilgas. Dėl to kiekvienas norintis pasiskolinti turėtų atsižvelgti ir į gyvenimą po paskolos grąžinimo. Taip, išsiimti paskolą mokslams ar naujai verslo idėjai realizuoti yra baugu. Bet jeigu – įvertinus riziką – paskola žada didesnes pajamas ir aukštesnį gyvenimo lygį ateityje – galbūt verta?

Klausimai, kuriuos reikėtų sau užduoti prieš skolinantis

Ar yra aiški ir konkreti priežastis skolintis?

Galbūt įmanoma susitaupyti?

Ar esate užtikrinti, jog radote geriausias paskolos sąlygas su mažiausia palūkanų norma?

Ar galėsite sumokėti mėnesines įmokas?

Ar susipažinote su skolinimosi rizika?

Ar paskola atneš pridėtinės vertės Jūsų finansinei padėčiai?

Paieškokite ir alternatyvių finansavimo sprendimų.

Ne, „alternatyvūs finansavimo sprendimai“ nėra tik greitieji kreditai su beprotiškai aukštomis palūkanų normomis.

Ieškantiems paskolos su draugiškomis salygomis, verta atsižvelgti į kiek mažiau girdėtą alternatyvaus finansavimo galimybę – tarpusavio paskolas (angl. Peer-to-Peer loans).

Atsižvelgdamos į kiekvieno galimybes ir atsakingo skolinimo principus, tarpusavio skolinimo platformos siūlo paskolas su priimtinomis palūkanų normomis ir patogiu grąžinimo grafiku. Daugiau informacijos ieškokite Finbee.lt

Taip pat gali būti įdomu