Naujienos

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų susiduria su finansine įtampa, kuri vienaip ar kitaip veikia jų kasdienį gyvenimą. Apklausos duomenys rodo, kad piniginiai klausimai tampa ne tik ekonominiu, bet ir emociniu iššūkiu – nuo patiriamo nerimo iki prastesnės miego kokybės. Įtampa labiau juntama tarp mažesnes pajamas gaunančių žmonių, jaunesnių gyventojų, taip pat dažniau ją įvardija moterys ir vieniši asmenys. Tiesa, galima daryti prielaidą, kad sulig pensijų lėšų gavimu vienas stresorius bent trumpuoju laikotarpiu kels mažesnę įtampą.

Finansinė įtampa – kasdienybė daugeliui

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad finansinė įtampa yra plačiai paplitęs reiškinys. 34 proc. respondentų nurodo ją jaučiantys labai dažnai arba dažnai, dar 39 proc. – kartais. 20 proc. teigia stresą dėl pinigų patiriantys retai, o visiškai jo nejaučia vos 7 proc.

Ryškiausiai įtampa pasireiškia tarp mažiausias pajamas turinčių asmenų – tų, kurių pajamos žmogui nesiekia 500 eurų per mėnesį. Taip pat dažniau įsitempę jaučiasi nevedę ir netekėjusios. Lyties aspektu išsiskiria moterys – jos dažniau nei vyrai pripažįsta jaučiančios nuolatinį finansinį spaudimą.

Didžiausią stresą kelia būstas ir maisto išlaidos

Analizuojant, kokios išlaidos kelia didžiausią įtampą, išryškėja aiškus lyderis – būsto kaštai. Juos kaip pagrindinį streso šaltinį įvardija 26 proc. respondentų. Kiek mažiau, tačiau vis dar reikšmingai, įtampą kelia išlaidos maistui, kurias mini 22 proc. apklaustųjų.

Toliau pagal svarbą rikiuojasi paskolų įmokos, kurios kelia stresą 14 proc. gyventojų.

„Šioje vietoje galima daryti atsargią prielaidą, kad paskolų įmokos bent jau trumpuoju laikotarpiu gali kelti mažiau nerimo. Vos tik gyventojai pradėjo gauti pensijų lėšas, iškart fiksuojame ženkliai išaugusį kreipimųsi dėl paskolų išankstinio grąžinimo skaičių. Nors balandis dar tik įpusėjo, jų jau gavome tiek, kiek per visą mėnesį sausio–kovo laikotarpiu. Tiesa, reikia pastebėti, kad vidutinė anksčiau laiko grąžinamos paskolos suma šiuo metu nesiekia 2,5 tūkst. eurų ir yra beveik dvigubai mažesnė nei istorinis vidurkis“, – šių dienų tendencijas komentuoja tarpusavio skolinimo platformos „Finbee“ vadovas Darius Noreika.

Remiantis apklausa, transporto išlaidos kelia įtampą 10 proc. apklaustųjų, o vaikų išlaikymą kaip didžiausią įtampos šaltinį nurodo 6 proc. respondentų.

Pastebima, kad būsto išlaidos dažniau kelia stresą moterims ir aukščiausio išsimokslinimo asmenims. Tuo metu maisto kainos labiau slegia jaunesnius, 18–25 metų amžiaus gyventojus, taip pat žemesnio išsilavinimo ir mažesnes pajamas turinčius respondentus. Paskolų įmokos labiausiai spaudžia 26–55 metų gyventojus. Vyresni nei 56 metų asmenys dažniau nurodo, kad jokios išlaidos jiems streso nekelia.

„Rezultatai aiškiai parodo finansinio gyvenimo ciklą: jaunesni žmonės susiduria su kasdienio išgyvenimo iššūkiais, vidutinio amžiaus gyventojai – su finansiniais įsipareigojimais, o vyresni dažniau būna pasiekę didesnį stabilumą. Tai matome ir savo platformos duomenyse – pastaruoju metu investavimas vis labiau domina būtent vyresnius gyventojus, o tai rodo augantį jų finansinį pasitikėjimą ir norą įdarbinti sukauptas santaupas“, – pažymi D. Noreika.

Finansai tiesiogiai veikia ir miego kokybę

Finansinė įtampa daro poveikį ir gyventojų savijautai. Net pusė apklaustųjų nurodo, kad dėl pinigų prasčiau miega dažnai arba kartais, o kita pusė teigia tokio poveikio nejaučianti.

18–25 metų respondentai ir mažesnes pajamas turintys gyventojai dažniau pripažįsta, kad finansai jų miego kokybę pablogina kartais. Tuo metu aukštesnio išsilavinimo asmenys dažniau teigia, kad pinigai jų miegą veikia dažnai. Didesnes pajamas gaunantys respondentai labiau linkę nurodyti, kad finansiniai klausimai jų miego kokybei neturi įtakos.

Darius Noreika primena kelias pagrindines taisykles, padedančias užtikrinti finansinį stabilumą:

• Planuoti mėnesio biudžetą, stebėti pajamų ir išlaidų balansą.
• Turėti finansinį rezervą netikėtoms situacijoms – bent trijų mėnesių išlaidas padengiantį fondą.
• Prioretizuoti būtinas išlaidas, ypač būstui, maistui ir paskoloms.
• Reguliariai peržiūrėti ir optimizuoti paskolas, ieškant palankesnių refinansavimo sąlygų.
• Skolintis tik apgalvotai – paskola gali būti naudinga priemonė, jei ji skirta ilgalaikę vertę kuriančiam tikslui, pavyzdžiui, paskola būsto remontui ar išsilavinimui, o jos įmokos neapsunkina kasdienio biudžeto.
• Investuoti dalį santaupų ilgalaikiams tikslams, tačiau atsargiai vertinti riziką ir vengti skubotų sprendimų, ypač jei prieš tai buvo atsiimtos II pensijų pakopos lėšos.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2026 m. kovą „Finbee“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1013 18–75 metų amžiaus respondentų.