Kiekvienam
Per dešimtmetį nuo savo veiklos pradžios tarpusavio skolinimo platforma „Finbee“ išgyveno reikšmingų pokyčių. Apie tai, kaip keitėsi „Finbee“ klientai, kokie mitai vis dar gyvi ir kaip keičiasi lietuvių požiūris į finansus, kalbamės su „Finbee“ vadovu Dariumi Noreika.
Kaip per dešimtmetį pasikeitė „Finbee“ klientai – kas juos sudarė pradžioje ir kokie jie yra šiandien?
Pradžioje mūsų pagrindiniai investuotojai buvo jauni, naujomis technologijomis besidomintys žmonės. Šiandien turime labai įvairią bendruomenę – nuo aštuoniolikmečių iki garbaus amžiaus senjorų, įkopusių į devintą dešimtį.
Kalbant apie paskolų gavėjus, pradžioje orientavomės į kreditus jau turinčius asmenis, kuriems siūlėme refinansavimo paslaugas. Tuo metu dominavo didesnės rizikos, mažiau finansiškai drausmingi klientai. Šiandien situacija visai kitokia – konkuruojame su bankais ir siūlome konkurencingus sprendimus įvairios paskirties paskoloms tiek privatiems, tiek verslo klientams (paskola verslui).
Su kokiais mitais apie tarpusavio skolinimą dažniausiai vis dar susiduriate?
Vienas dažniausių mitų, kad tarpusavio skolinimo platformomis naudojasi tik didelės rizikos klientai, kurie negauna paskolos banke. Tačiau bendraujant su investiciniais fondais, veikiančiais įvairiose rinkose, dažnai girdime priešingai – mūsų paskolų portfelis yra labai geros kokybės: vėlavimo rodikliai žemi, o išieškojimo rezultatai – puikūs. Tai rodo, kad šis mitas neturi pagrindo.
Kitas dažnas mitas – investuoti per platformas labai rizikinga ir verta skirti tik mažą dalį santaupų. Tarpusavio skolinimas Lietuvoje reguliuojamas nuo 2016 m., o paskolos kaip turto klasė yra stabilesnės nei akcijos, nes jų vertė nekinta. Rizika panaši į skolos vertybinių popierių, tačiau grąža vis dar dviženklė. Turime investuotojų, kurių investuotos sumos siekia šimtus tūkstančių eurų. Manau, tai geriausias įrodymas, kad investavimas per platformas nėra tik „smulkiems pabandymams“.
Kaip keitėsi paskolų ir investicijų dydžiai bei grąža per šiuos metus?
Pirmaisiais veiklos metais vidutinė paskolos suma siekė vos 1 700 eurų. Šiandien – jau virš 5 500 eurų. Per pirmus veiklos metus išdavėme 2 milijonus eurų paskolų. Tuo metu per paskutinius 12 mėnesių išmokėtų paskolų suma viršija 85 milijonus eurų.
Investuotojų uždirbamos palūkanos per dešimtmetį mažėjo – 2015 m. jos siekė daugiau nei 27 proc., kai kurie uždirbdavo net 40 proc. siekiančias metines palūkanas. Šiuo metu vidutinės palūkanos siekia apie 15 proc. Tai natūralus brandžios rinkos ženklas – mažėjant rizikai, mažėja ir grąža, tačiau stabilumas investuotojams didėja.
Kokie sprendimai per šį laikotarpį labiausiai pagerino klientų patirtį ir saugumą?
Pirmiausia – perėjimas prie nuosavos programinės įrangos. Veiklą pradėjome su partnerių sistema, kuri nebuvo pritaikyta Lietuvos rinkai. 2019 m. sukūrėme savo platformą, kurią, atliepdami klientų poreikius, tobuliname iki šiol.
Antra – 2019 m. įsteigėme elektroninių pinigų įstaigą, aptarnaujančią tik mūsų klientus. Tai leido padidinti klientų lėšų apsaugą ir supaprastinti procesus – norint naudotis „Finbee“ paslaugomis, pakanka vienos paskyros, nereikia papildomų sąskaitų pas mokėjimų partnerius.
Ar pastebite, kad lietuviai tapo finansiškai sąmoningesni?
Augantis investuotojų skaičius rodo, kad finansinis raštingumas kyla. Jei anksčiau vyresni žmonės vengė investuoti ir pinigus laikė tik grynais ar banke, šiandien investuoja ir jie.
„Fintech“ sektoriaus augimas, įvairių investavimo programėlių atsiradimas bei sumažėję įėjimo barjerai prisidėjo prie šio pokyčio. Dabar investuoti galima vos nuo kelių eurų, o apie finansus kalbėti – nebe tabu. Vis daugiau turinio apie finansinį raštingumą matome internete, socialiniuose tinkluose, konferencijose.
Žinoma, dar turime kur augti, bet kryptis – teisinga.
Kokie didžiausi iššūkiai išlieka?
Pirmiausia – lietuvių įpročiai. Daug kas vis dar labiau pasitiki nekilnojamuoju turtu nei finansinėmis priemonėmis. NT atrodo apčiuopiamas, todėl saugesnis, nors iš tiesų tai labai cikliška ir rizikinga sritis.
Antra – informacijos kokybė. Internetas pilnas patarimų, bet ne visada teisingų. Netinkamai pasirinkus šaltinį, žmonės gali nusivilti ir prarasti pasitikėjimą visa finansų sistema.
Trečia – investavimo patirties trūkumas – tai mūsų istorijos pasekmė. Ilgus metus gyvenome socialistinės santvarkos sąlygomis, kuriose nei turtas, nei investicijos tiesiog neegzistavo kaip reiškinys. Mūsų tėvai ir seneliai neturėjo galimybės nei investuoti, nei mokytis, kaip tai daryti. O pirmieji nepriklausomybės metai, deja, atnešė ne pasitikėjimą, o nusivylimą – daugelis žmonių tapo finansinių aferų aukomis, prarado santaupas ar galimybę dalyvauti privatizacijos procesuose.
Vėliau sekė bankų bankrotų laikotarpis, kai prarastos santaupos dar labiau sustiprino nepasitikėjimą finansų sistema. Todėl vyresnės kartos lietuviai ilgus metus laikė pinigus „po čiužiniu“, manydami, kad tai – saugiausias pasirinkimas.
Tuo tarpu senosiose Vakarų valstybėse investavimas perduodamas iš kartos į kartą, kaip įprasta gyvenimo dalis. Mes dar tik kuriame šią tradiciją. Dabartiniai vidutinio amžiaus lietuviai – pirmoji karta, kuri pradeda investuoti sąmoningai, kalba apie tai atvirai ir pamažu formuoja naują požiūrį į pinigus. Galima sakyti, kad dabar gimsta nauja investavimo kultūra, kurią perduosime savo vaikams.
Kaip vertinate dabartinę ekonominę situaciją – ar žmonės labiau linkę skolintis, ar taupyti?
Šiuo metu lietuviai gyvena bene geriausius laikus. Auga atlyginimai, verslai dirba pelningai, o tai kuria aplinką, kurioje žmonės jaučiasi ekonomiškai saugūs. Kai atsiranda užtikrintumas dėl rytojaus, atsiranda ir daugiau drąsos – drąsos imtis naujų planų, skolintis, investuoti į save ar savo svajones.
Didesnės pajamos leidžia ne tik gyventi patogiau šiandien, bet ir ramiau galvoti apie ateitį – atsidėti, taupyti, planuoti. O investuoti šiandien paprasčiau nei bet kada anksčiau. Jei dar prieš dešimtmetį investavimas atrodė tik „turtingųjų žaidimas“, reikalaujantis kelių šimtų ar tūkstančių eurų, dabar užtenka vos kelių eurų ir kelių spustelėjimų telefone. Investavimo pasaulis tapo atviras visiems – nuo studento iki senjoro.
Ar savo veikloje naudojate dirbtinį intelektą?
Jis padeda kasdienėje veikloje – analizuojant duomenis, rašant laiškus, ieškant informacijos.
Ateityje tikrai planuojame DI integruoti giliau, ypač siekdami didesnio automatizavimo ir greičio – pasaulis to reikalauja.
Ką planuojate ateičiai?
2024 m. pabaigoje pradėjome veiklą Lenkijoje, finansuodami verslus. Per artimiausius keletą metų planuojame plėstis ir su vartojimo paskola.
Ateityje „Finbee“ matome kaip dar labiau automatizuotą, patogią ir greitą platformą. Klientai nori paprastumo, greičio ir prieinamumo – būtent tuo keliu ir einame.
Ir galiausiai – jei galėtumėte atsukti laiką atgal, ką darytumėte kitaip?
Jeigu kažką būtume darę kitaip, galbūt nebūtume ten, kur esame dabar. „Finbee“ šiandien yra savo segmento lyderė Lietuvoje, todėl manau, kad viską darėme teisingai.
