Verslo istorija: lėto gyvenimo filosofija, įprasminta šeimos kūriniuose

Ieva Dorelaitienė | Finbee verslui

Verslo idėja, kurią padovanojo Kalėdų senis, mestas ilgametis nuolatinis darbas, „lėto gyvenimo“ filosofiją įprasminantys kūriniai, plėtros kitoje Atlanto pusėje svajonės ir dar daugiau – visa tai telpa šeimos istorijoje, kuri vis pasipildo naujienomis. Pasiekimai jau iškalbingi, bet kelyje neapsieinama be iššūkių, kuriuos spręsti reikia kasdien. „Nesame kilę iš verslininkų šeimų, nesame paveldėję verslo, visko mokėmės ir mokomės patys“, – dalijasi verslo įkūrėja.

Lėto gyvenimo filosofiją perteikia per kuriamus produktus

Modernių baldų ir interjero detalių prekės ženklo IDDO įkūrėja ir kūrybos vadovė Ieva Dorelaitienė pasakoja, kad jos šeimos verslo istorija prasidėjo prieš daugiau nei 7 metus. „Juokiuosi, kad viskas gimė per vienas stebuklingas Kalėdas, kai vyras kartu su vaikais parašė Kalėdų seneliui laišką, kad atneštų verslo idėją dovanų. Būtent tais metais sugalvojome savo draugams ir šeimos nariams pagaminti žvakides dovanų. Jos buvo iš plieno. Pagaminome, sudėjome į dėžes ir reikėjo parašyti atvirutę – kažkaip „užbrandinti“. Taip gimė IDDO – Ieva ir Darius Dorelaičiai.

Visi liko patenkinti ir sako: „Tai kodėl negaminate? Sujunkite idėjas, kurios jau yra namuose ir kurkite, gaminkite, parduokite“. Taip viskas ir prasidėjo – per tas Kalėdas gavome dovanų verslo idėją. Mano vyras ir tėtis ėmėsi įgyvendinti mano kurtų produktų idėjas. Lėtai  ir nedrąsiai pradėjome pasakoti istoriją apie IDDO, o raidės įgavo dar kitą reikšmę: I – interjeras, D – dizainas, DO – individual doing“, – istorija dalijasi I. Dorelaitienė.

Ji sako, kad jų šeimai visuomet buvo artimos gamtos, etno ir „lėto gyvenimo“ (angl. slow living) filosofijos, todėl nereikėjo daug ko kurti ir išgalvoti – viskas gavosi natūraliai organiškai. „Mano tėvai tautodailininkai keramikai, pati esu baigusi etnologijos specialybę ir tik vėliau pasukau į marketingą. 15 metų dirbau rinkodaros ir komunikacijos srityje. Dirbusi esu ir didelių, ir mažų įmonių marketingo skyriuose, įvedinėjusi produktus į rinką, kūrusi produktus ir paslaugas. Patirtis buvo didelė ir su laiku panorau ją pritaikyti sau.

Galiausiai, pasiryžau išeiti iš samdomo darbuotojo rolės ir nerti į savo verslo kūrimą. Tai nebuvo sprendimas iš emocijų. Kartu su vyru ir šeima tam ruošiamės, galvojome apie startą ir reikalingus kaštus. Sutaupytus pinigus išleidome ne atostogoms, o medžiagoms, patalpoms, konsultacijoms ir pan. Tiesa, beveik tuo pačiu metu nusprendėme įgyvendinti 2 idėjas – baldų ir namų aksesuarų kūrimo ir maisto (maisto dėžutės ir aptarnavimas renginių metu). Deja, valdyti 2 įmones vienu kartu be patirties versle nebuvo lengva. Be to, vienoje jų nepasisekė ir partnerystė. Tad nusprendėme koncentruotis ties viena – ta, kuri buvo tik mūsų. Taip gimė pirmosios kabyklos, molbertas, vazonai. Tai buvo pirmieji sukurti baldai ir namų aksesuarai“, – pasakoja moteris.

Verslo istorija | Finbee

Ji sako nuo pat verslo įkūrimo pradžios su vyru aiškiai pasiskirsčiusi vaidmenimis: „Aš – kūryba, vyras – gamyba. Startavę savo gamybos neturėjome ir pagrindinis dalykas buvo kūryba ir prekinio ženklo įvedimas į rinką. Pirmieji baldai nebuvo tobuli ir stengiamės ieškoti produkto dizainerių, kurie prisijungtų prie mūsų. Pradžia buvo nuo 3 žmonių. Vėliau komanda vis pasipildydavo ir šiandien mūsų jau daugiau nei 10. Metalo dirbiniai – mūsų stiprioji pusė – čia dirba gamybinė komanda ir mes keliame itin aukštus kokybės reikalavimus. Ypatingos meistrų rankos – mūsų vizitinė kortelė. Medžio elementus užsakome, patys cecho neturime. Kamštinio ąžuolo žaliavą vežamės iš Portugalijos. Vienoje šeimos kelionėje ta medžiaga mane tiesiog užvaldė. Juokiamės iki šiol, kai atsivežus ir pagaminus pirmus gaminius jų net nepardavinėjau, buvo gaila, kaip man patiko ir kaip norėjau pati tų daiktų“, – istorija dalinasi pašnekovė.

Verslo istorija

Iššūkiai – kasdien, bet tikslas – tik augti

I. Dorelaitienė sako, kad valdant verslą iššūkių iškyla kasdien, vieni mažesni, kiti didesni. „Bet mes niekada nevengiame kreiptis patarimų iš šono, kai jau neišsprendžiame patys, konsultuojamės. Deja, nesame kilę iš verslininkų šeimų, nesame paveldėję verslo, visko mokomės ir, beje, patys daug investuojame ir kuriame „dinastinę“ šeimą. Įtraukiame į darbus (kūrybą ir istoriją) savo vaikus“, – pasakoja moteris.

Ji taip pat prisimena, kad pradžioje buvo išties sunku laikytis savo filosofijos, koncepto: „Tas „lėtas gyvenimas“ buvo toks naujas dalykas. Be to, labai greitai atsirado ir kopijuotojų. Džiaugiuosi, kad galiausiai viską palaipsniui sprendėme ir esame ten, kur esame.“

Ji pripažįsta, kad vienas didžiausių iššūkių visuomet yra finansai ir jų sumanus suvaldymas. Pašnekovė prisimena, kad startuoti teko be investicijų, tik iš santaupų, todėl greitos verslo plėtros nebuvo.

„Visada trūko pinigų. Atrodė, buvo taip brangu atidaryti Užupyje pirmąją parduotuvę – kapitalinis remontas, nuoma ir t.t.  Arba pirma paroda – vėlgi atrodė, kad per daug „aukštai šokame“. Bet visgi nusprendėme investuoti. Kol kas šie sprendimai neatsipirko, bet mes tikime idėja, žinome, dėl ko tą darome.

Praėjus 6 metams nuo verslo pradžios, galiausiai nusprendėme ieškoti finansinių partnerių ir kreiptis dėl paskolos. Pirmą kartą skolinantis buvo labai daug baimių. Norėjome, kad paskola verslui būtų be NT ir kitų užstatų, o rasti gerų ir tinkamų sąlygų nėra taip lengva. Labai džiaugiuosi, kad pavyko atrasti tai, ko ieškojome. Kreipėmės į „Finbee Verslui“ dėl verslo paskolos ir pasiskolinome 50 tūkst. eurų tam, kad galėtume papildyti savo sandėlio atsargas ir pasirūpinti reikalingu apyvartiniu kapitalu“, – dalijasi verslininkė.

Paskola verslui

Artimiausi planai, anot I. Dorelaitienės, vienareikšmiai susiję su plėtra, tik šį kartą pagrindinis dėmesys jau nebe produktų ir kolekcijų kūrimui, o eksportui. „Aktyviai ieškome platformų, partnerių kitose rinkose. Taip pat turime dar vieną, na, gerai, dvi naujas idėjas, kurias norime įgyvendinti dar šiemet. Žinoma, viskas priklausys nuo finansų. Be to, esame svajotojai. Norime įsikurti nuosavose patalpose, nes šiuo metu nuomojame tris skirtingas vietas Lietuvoje. Labai tikiuosi, kad pavyks ne tik atidaryti parodų salę kitoje Atlanto pusėje, bet ir įsigyti objektą, kur galėsime tilpti visi vienoje vietoje ir dar labiau išaugti“, – artimiausius tikslus atskleidžia moteris.

 

Taip pat gali būti įdomu