Investuotojui

Ekonominės krizės belaukiant: ar dabar tinkamiausias laikas investuoti į tarpusavio skolinimą?

2019 11 08

 

11 metų po Amerikos „Lehman Brothers“ investicinio banko bankroto ir staiga įsiplieskusios finansinės krizės, tarp ekonomistų netyla diskusijos. Spėliojama, ar antraštėse vel nepradės mirgėti žodžiai „ekonominė krizė“?

Nors Amerika po 2007-08 finansinės krizės patyrė ilgiausią ekonominės plėtros laikotarpį nuo 1854 metų, (kai buvo pradėti rinkti duomenys) vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad pasaulio ekonomika nebėra tokia tvirta kaip anksčiau. „Google“ paiškos sistemoje aptiktas vis didesnis paieškų susijusių su „recesija“ skaičius. Ekonomistai pirštu baksnoja į centrinius bankus, kurie griebiasi neįprastų ir netradicinių priemonių, jog paskatintų lėtėjanti ekonomikos augimą (peržiūrėkite „Gyvename keistais laikais“ sekciją žemiau).

Nerimas jaučiamas ir investicijų rinkoje. Tarpusavio paskolų investuotojai svarsto, kas krizės metu nutiktų tarpusavio skolinimosi rinkai (angl. „P2P lending“). Tie, kurie iki šiol dar neinvestavo į tarpusavio paskolas dažnai klausia, ar dabar tikrai yra tinkamiausias laikas investuoti?

Kas nutiktų tarpusavio skolinimuisi ištikus krizei?

Nepatogi tiesa yra ta, kad niekas tiksliai nežino kaip krizė paveiktų tarpusavio skolinimąsi. Mat ši finansinė inovacija dar nėra praėjusi pilno verslo ciklo.

Praėjusios 2007–2008 metų krizės metu, Europoje veikė tik viena P2P skolinimo platforma – Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi „Zopa“. Įdomu tai, kad ji labai nepalankiu metu parodė daug vilčių teikiančius rezultatus. Netgi siaučiant, kaip dabar manoma, didžiausiai finansinei krizei nuo Didžiosios depresijos laikų, „Zopa“ investuotojai uždirbo grynąją 4% grąžą. Tuo metu beveik visi kiti finansų rinkos žaidėjai skaičiavo didžiulius nuostolius.

Investuotojus turėtų guosti ir tai, kad jei ištiktų panaši finansinė katastrofa, tarpusavio skolinimas nėra veikiamas didžiųjų blogybių, kurios užaštrino praėjusią krizę. Priešingai nei dideli bankai, tarpusavio skolinimo platformos nėra svertinės ir nenaudoja dalinių atsargų bankininkystės. P2P skolinimo platformose kiekvienas investuotojo įdėtas euras yra paskolinamas.

Negana to, P2P paskolos, kaip turto klasė, nėra tokios nepastovios kaip akcijos – o P2P paskolų palūkanų normos taip jautriai nereaguoja į nedidelius centrinio banko palūkanų normų svyravimus. P2P paskolos yra puikus diversifikavimo pasirinkimas, nes jose per daug neatsispindi kitų turto klasių, pavyzdžiui, akcijų ar obligacijų, svyravimai. Finansinio nuosmukio atvejum, P2P paskolos būtų puiki atsvara akcijų bei obligacijų investiciniam portfeliui.

investuotojas begiai

 

Ekonominio nuosmukio įtaka

Ekonomikos šoko metu įsipareigojimų neįvykdymų (angl. „default“) atvejų augimas yra neišvengiamas. Ar tarpusavio skolinimo rinka išliks ir klestės, priklausys nuo nuosmukio stiprumo ir nuo to, kaip atskiros platformos yra pasiruošusios blogiausiam scenarijui.

Mažo nuosmukio atveju kredito paklausa greičiausiai išliks nepakitusi. Tačiau bijodami daugiau įsipareigojimų neįvykdymo atvejų, bankai gali aštriai sureaguoti, nutraukti skolinimą ir nepagrįstai vengti rizikos. Tokiu atveju, tarpusavio skolinimas taptų patrauklia alternatyva fiziniams asmenims ir įmonėms, mat atsisakius bankams, būtų ieškoma alternatyvių skolinimosi galimybių (ypač skolų konsolidavimo ir refinansavimo tikslais). Nepaisant daugiau įsipareigojimų nevykdymo atvejų, išaugę P2P paskolų paraiškų skaičiai leistų tarpusavio skolinimo rinkai pamatyti ir šviesiąją ekonominės krizės pusę.

Jei vis dėlto nuosmukis ir toliau stiprėtų, prasidėtų sunkumai. Bendra kredito paklausa ekonomikoje sumažėtų, o namų ūkiai ir įmonės į gilėjantį ekonomikos nuosmukį reaguotų atidėdami pirkimus ir mažindami skolinimąsi. Bankams panikuojant ir toliau ribojant skolinimą, P2P investuotojams gali nebeužtekti drąsos užpildyti bankų paliktą vakuumą. Baimindamiesi daugiau įsipareigojimų neįvykdymo atvejų, daugelis investuotojų apleistų šią rinką.

Sumažėjus skolintojų skaičiui, P2P paskolų rinka pradėtų buksuoti. Norėdamos išlikti, tarpusavio skolinimo platformos turėtų remtis į atsarginius išteklius, kuriuos sukaupė kylančios ekonomikos laikais. Silpnesnės platformos, neturinčios tokių atsargų, privalėti atsiremti į likusius drąsius investuotojus. Jog juos pritrauktų šios platformos turėti kompensuoti didesnį įsipareigojimų neįvykdymo skaičių, padidindamos paskolų palūkanų normas.

Be tam tikrų apribojimų, silpniausios P2P platformos taip patektų į užburtą ratą. Jei platformos siūlytų paskolas didesnėmis nei rinkos palūkanų normomis, kreditingiausi paskolų gavėjai pradėtų ieškoti paskolų kitur. Norėdamos išlaikyti kredito paklausą savo platformose, silpniausios P2P platformos patirtų spaudimą sumažinti reikalavimus ieškantiems paskolos bei įtraukti aukštos rizikos norinčiųjų pasiskolinti segmentą. Didesnė riziką reikštų didesnį įsipaireigojimų nevykdymo atvejų skaičių, bei mažesnę grąžą investuotojams. Tokiu atveju, investuotojai reikalautų dar aukštesnių palūkanų, kad kompensuotų nuostolius. Ir užburtas ratas sukasi iš naujo.

Kas nutiktų po krizės?

Aukščiau aprašytas blogiausias krizės scenarijus nesužlugdytų visos tarpusavio skolinimo rinkos. Tačiau racionalu tikėtis, jog mažesnės, ekonomikos nuosmukiui nepasirengusios platformos būtų parklupdytos.

Investuotojai, kurie išsirinks finansiškai stiprias bendroves, ne tik sumažins tiesioginę riziką krizės metu, bet ir tikėtina, jog pasididins išmokas ateityje. Po krizės, nemažai neįvykdytų paskolų (krizės metu įstrigusių pas persidirbusius ir tik kava palaikomus skolų išieškotojus ir antstolius), galiausiai būtų išieškotos.

Likvidumo problemos

Finansinės suirutės metu, nepakaks stiprios tarpusavio skolinimo platformos ir gerai diversifikuotų investicijų. Viena iš didesnių bėdų gali tapti sumažėjęs paskolų likvidumas.

Investuotojų paskolos gali būti mokios ir pelningos, tačiau jei krizės metu jiems pritrūks grynųjų pinigų, gali tapti sunku rasti pirkėją antrinėje rinkoje. Norėdami išvengti paskolų pardavinėjimo su milžiniška nuolaida, investuotojams reikėtų įsitikinti, jog jų investicijų išmokų periodai yra tolygiai paskirstyti ir kad juos reguliariai pasieks kapitalo srautas – tai leis bet kada pasitraukti arba reinvestuoti.

investuotojo blogas

 

Emocijų valdymas

Tarp patyrusių investuotojų stebėtinai dažnas yra ir nerimas, o ekonomio nuosmukio metu emocijos tik sustiprėja. Viename Kalifornijoje atliktame ir „Journal of Finance“ aprašytame tyrime pateikiama išvada, jog pacietų skaičius ligoninės priimamajame atitinka kasdieninius akcijų kainų svyravimus. Didelis akcijų rinkos kritimas daro tiesioginį poveikį investuotojų fizinei sveikatai, o staigus akcijų rinkos kritimas nuspėja per kitas dvi dienas padidėjusį pacientų skaičių“.

Reguliariariai tikrinti savo investicinio portfelio našumą yra svarbu, tačiau nereiktų persistengti. Žvelkite į tai ramiai ir nepamirškite, kad ilgalaikis jūsų investicijų potencialas galų gale atsvers bet kokius trumpalaikius sunkumus ar svyravimus.

Kantrybės

2019 m. ataskaita “Quantitative Analysis of Investor Behaviour” abejonių nepalieka. Bandymas nuspėti rinką yra svarbiausia priežastis, kodėl investuotojai praranda pinigus. Visos kitos priežastys (mokesčiai, netikėtas likvidumo poreikis, pinigų investavimui trūkumas) rikiuojasi žemiau.

Investuotojai neturi kantrybės laikytis savo investicijų daugiau nei 4 metus. Daugelis per greitai panikuoja ir nepakankamai ilgai įsipareigoja, kad gautų pilną grąžą. Daugelis perdega stengdamiesi neatsilikti nuo daug laiko reikalaujančių 24/7 rinkos naujienų – nuolat tikrina savo portfelį ir nerimauja, ar investuoja į optimaliausias obligacijas, akcijas ir paskolas.

Investicijos į P2P skolinimo platformas reikalauja įsipareigojimo. Negausite pelno, jei panikuosite ir parduosite savo paskolas antrinėje rinkoje vos pasirodys pirmieji bėdos požymiai. Jūsų investicijos nedidės taip greitai, kaip galėtų, jei neinvestuosite savo pajamų ir taip prarasite eksponentinio augimo galimybę.

Užuot bandę atspėti kada mus ištiks kita krizė, pabandykite rasti laiko investuoti į P2P paskolas. Ne be reikalo sakoma, jog „geriausias laikas investuoti buvo vakar, o antras geriausias laikas yra šiandien“.

griuvantis namas

 

Gyvename keistais laikais

Įprastais laikais investuotojai investuoja pinigus, kad uždirbtų daugiau. Šiais laikais dėl nerimo rinkose daugelis griebiasi saugiausio varianto – vyriausybės obligacijų, kurių net ketvirtadalis dabar jau yra parduodamos neigiamomis pelningumu. Tai yra 13 mln. USD vertės obligacijų, kurios, jei laikomos iki termino, garantuoja nuostolius.

Įprastais laikais nematome dviejų didžiausių Europos ekonomikų – Vokietijos ir Jungtinės Karalystės, pranešančių apie ekonominius susitraukimus 2019 m. antrąjį ketvirtį. Ir mes nesitikime, jog aukso, investuotojų saugaus prieglobsčio, kaina bus pakilusi aukščiausią tašką per pastaruosius šešis metus.

Įprastais laikais vyriausybės moka daugiau, kad galėtų skolintis ilgiau. Tačiau 10 metų JAV iždo obligacijų pajamingumas dabar yra mažesnis nei 3 mėnesių. Tokios pelno kreivės inversijos paprastai pranašauja artėjančių krizę – JAV jos numatė visas aštuonias krizes nuo 1960 m.

Lėtėjančio pasaulinio ekonomikos augimo ir paplitusio neužtikrintumo dėl prekybos politikos kontekste, centriniai bankai visame pasaulyje mažina palūkanų normas ir bando netradicinėmis priemonėmis  skatinti augimą.

Tai kur ta krizė? Čia verta pabrėžti, kad ne viskas vien pilka ir juoda. Atlyginimai didėja, privatus vartojimas kyla, pasaulio ekonomika, nors ir lėčiau, tačiau vis dar auga. Tad jokia keistenybė dabartinėje ekonominėje situacijoje tiesiogiai nereiškia „artėjančios krizės“. Bandyti nuspėti ar lažintis dėl tikslaus momento kada mes pamatysime tą krizę būtų tikrai kvaila.

Jokia šiame straipsnyje pateikta informacijos nėra investicinis patarimas. 

Taip pat gali būti įdomu